Kaip aptariau šios knygos pradžioje mąstysenų skyriuje, technologinė revoliucija, nepaisant daugybės privalumų, paveikė tai, kaip mes galvojame. Atrodo, daugelis žmonių pamiršo, ką reiškia giliai ir intensyviai mąstyti. „Jei galiu surasti informaciją Google, kam man ją prisiminti?“ Pernelyg didelis pasitikėjimas kompiuteriais ir paieškos sistemomis silpnina žmonių gebėjimą sukaupti ir išlaikyti dėmesį, giliai mąstyti, taip pat silpnina atmintį. Maria Wimber iš Birmingemo universiteto, kaip ir daugelis kitų, įrodė, kad nuolat pasyviai ieškant informacijos telefone ar kompiuteryje tinkamai nesukuriama ilgalaikė atmintis. Šis įprotis turės ilgalaikį neigiamą poveikį protui ir smegenims, netgi potencialiai paruoš mus demencijai (2). Didėjanti priklausomybė nuo interneto keičia mūsų mąstymo procesus problemų sprendimo ir mokymosi atminties atžvilgiu – prisiminimus turėtume kurti savo smegenyse, o ne telefonuose. Tyrėjai nustatė, kad „kognityvinis iškrovimas“ arba tendencija pasikliauti internetu ar darbų sąrašu didėja po kiekvieno panaudojimo (3). Mūsų pasitikėjimas internetu daro įtaką tam, kaip galvojame iki tokio lygio, kad nebepasikliauname savo žiniomis. Nesame užtikrinti, kad žinome, kol nesurandame informacijos internete, kuris viską žino, jeigu turime prieigą prie jo vienu mygtuko paspaudimu.

Taigi, skaitmeninės platformos gali slopinti gebėjimą mokytis, prisiminti, atpažinti ir išsaugoti informaciją. Todėl turime išmokti tinkamai naudoti technologijas, kad nepažeistume savo mąstymo ir atminties kūrimo proceso. Jis yra labai svarbus sveikai smegenų funkcijai, taip pat sėkmei mokykloje, darbe ir gyvenime (4).

Mes susiliejame su savo aplinka – tai didelė problema, kurios vien sąmoningumu neištaisysime. Sąmoningumas, arba gebėjimas suvokti problemą, yra pirmasis žingsnis, bet reikia žengti toliau ir kurti naujus prasmingus prisiminimus, kitaip savo gyvenime išliekančių pokyčių nematysime.

Tyrimai atskleidžia: kuo labiau daromės priklausomi nuo technologijų, tuo labiau susilpnėja intelektas, o toksinės priklausomybės didėja. Pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų atnaujinimo veiksmas yra sąmoningai suprojektuotas kaip lošimo automatas (5). Jis keičia mūsų smegenyse esančią atlygio sistemą (veikia panašiai kaip narkotikai ir šiuolaikinė amerikietiška dieta), sukurdamas norą nuolat atnaujinti telefonus. Net vykstant trumpiems dešimties minučių (ar trumpesniems) pokalbiams išmaniųjų telefonų buvimas trikdo intymumo, pasitikėjimo ir empatijos jausmus, būtinus gebėjimui kurti prasmingus santykius (6). Pirmasis „Facebook“ prezidentas Seanas Parkeris yra vienas iš daugelio technologijų pramonės atstovų, kurie šiuo metu yra susirūpinę dėl jų sukurtų socialinės žiniasklaidos platformų (7).

Širdies įsitikinimai sukuria mūsų gyvenimo kokybę. Žmonės trumpam laikui pakyla virš ar nusileidžia žemiau savo širdies įsitikinimų lygio, bet visada grįžta prie to, kuo tiki širdyje. Taip, kaip termostatas reguliuoja kambario temperatūrą, įsitikinimai reguliuoja mūsų gyvenimą. Bet koks gyvenimo kokybės pasikeitimas yra leidžiamas tik jų ribose. Jeigu pasitraukiame toliau, negu leidžia mūsų širdies įsitikinimai, širdis siunčia signalus smegenims, kūnui ir aplinkai, kad grąžintų mus į numatytą lygį! Tos nematomos sienos, į kurias nuolat atsitrenkiame, nėra išorėje. Jos yra mūsų viduje! Jokie išliekantys pasikeitimai nėra įmanomi, kol neišmoksime „perkrauti“ termostato – širdies įsitikinimų.

Aplinkybės, vidinis monologas, besikartojantys dalykai ir emocinė patirtis dalyvauja mūsų įsitikinimų formavimo procese. Įtvirtinti įsitikinimai tampa tuo pagrindu, kuris pasąmonės lygyje nukreipia mūsų savijautas ir mintis. Įsitikinimai skiriasi nuo minčių. Mintys yra trumpalaikės. Mintys gimsta iš to, apie pasirenkame galvoti. Mintys sukuria emocijas. Emocijos taip pat yra trumpalaikės. Jos gyvuoja tol, kol mintys yra sufokusuotos, ir pasikeičia, kai mintis nukreipiame kitur. Dėl šios priežasties pozityvus mąstymas neatneša pageidaujamo rezultato daugelio žmonių gyvenime. Jis veikia tol, kol kontroliuojame savo mintis (tyrimai rodo, kad mintis sufokusuojame į vieną ojektą tik trumpam laikui).

Įsitikinimai yra kitokie. Jie yra ilgalaikiai. Būtent jie generuoja nuolatines mintis, kurios be mūsų pastangų pakyla iš pasąmonės, ir nukreipia gyvenimą. Tuo metu, kai prote esančios mintys sukuria trumpalaikes emocijas, širdies įsitikinimai generuoja ilgalaikes savijautas, būsenas. Tos savijautos dominuoja! Jos atspindi tai, kuo save laikome. Pasamonėje glūdinčioms mintims ir išliekančioms savijautų būsenoms nereikia mūsų pastangų – jos tiesiog pakyla mumyse, kai sąmoningai apie tai negalvojame.

Dėl šito vidinio supriešinimo gyvenime yra tiek daug streso. Atrodytų, tai yra neišsprendžiamas konfliktas tarp to, ko sąmoningai norime ir pasirenkame ir to, ką darome savaime, be pastangų. Kaip žmogaus, kuris visada nusprendžia, kad važiuos viena kryptimi, bet vis atsiduria toje pačioje vietoje!

Palaikanti mąstysena

Individo ir bendruomenės sveikimo procesas vyksta tik priklausant grupei, bet nevyksta stengiantis padėti sau, kai esi atskirtas nuo kitų. Aukšti įsitraukimo į socialinį gyvenimą, kai žmogus turi sociumo paramą, lygiai prognozuoja ilgaamžiškumą taip pat patikimai, kaip ir sveika mityba ir reguliari mankšta; kita vertus, socialinio palaikymo stygius yra toks pat žalingas kaip aukštas kraujospūdis. Asmenims, susiduriantiems su sunkumais (t. y. mums visiems), izoliacija gali būti mirtina. Mus supančių žmonių palaikymas yra esminis dalykas, jei norime išmokti sveikai valdyti emocijas ir susidoroti su gyvenimo iššūkiais.

Palaikantys santykiai leidžia išgyventi sunkius laikus. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad socialinis palaikymas buvo didžiausia laimės garantija didelio streso laikotarpiais. Stresas gali veikti prieš jus arba jūsų naudai, priklausomai, kaip suvokiate situaciją. Socialinis palaikymas padeda susidoroti su iššūkiais, nes suprantame, kad su jais nesusiduriame vieni patys: todėl savo sunkumus pamatome kitoje šviesoje. Tiesą sakant, ryšys tarp socialinio palaikymo ir laimės yra beveik dvigubai stipresnis už ryšį tarp rūkymo ir galimybės susirgti vėžiu. Tai yra įdomus faktas, nes priežastinis ryšys tarp rūkymo ir vėžio nenuneigiamas; bet priežastiniam ryšiui tarp paramos, kurią patiriame iš aplinkinių, ir laimės, kuris yra beveik dvigubai stipresnis, neskiriama dėmesio! Tiesą sakant tyrimai atskleidė, kad palaikydami kitus, mes 63 % sparčiau patys sveikstame. Matote, esame sukurti palaikyti vienas kitą!

Klinikinėje praktikoje visada įtraukiau "padėti kitam" aspektą kaip bet kokio gydymo dalį. Tai yra principas "nori konsultacijos, suteik konsultaciją". Gebėjimas palikyti kitus yra esminis paties paciento sveikimo proceso komponentas ir priemonė, ugdanti jo protinę veiklą. (Tai yra penktojo integruotojo žingsnio "Įjunk savo smegenis" 5 žingsnių mokymosi proceso, kurį išmoksite 20 skyriuje, dalis.) Mudu su vyru visus savo keturis vaikus išmokėme taip elgtis. Būti pagalbininkais ir organizatoriais yra mūsų šeimos antroji prigimtis; mes visada išklausome ir patarnaujame vienas kitam bei žmonėms, su kuriais susiduriame. Mūsų namuose visada pilna žmonių – neiškeisčiau tos atmesferos į nieką pasaulyje! Esame labai laiminga šeima ir nors gyvenime buvo visokių situacijų, problemas sprendėme palaikydami ir mylėdami vienas kitą. Bet tai neįvyko savaime. Mudu su vyru apsisprendėme taip gyventi, ir kaip šeima dėl to kasdien triūsiame. Remdamasi tiek profesine, tiek asmenine patirtimi, galiu užtikrintai pasakyti, kad dvasinio ir mokslinio principo, jog reikia palaikyti kitus, taikymas yra neįtikėtinai galinga terapija, būtina asmens klestėjimui ir sėkmei.